sumažinti stresą

Sinonimai

Įtampa, įtampa, miego sutrikimai, kančia, eustresas

Anglų: stresas

Kaip galite sumažinti psichologinį / emocinį stresą?

Svarbi išvada, mažinant stresą, yra ta, kad kūno streso lygiui lemia ne išorinis stresas, o vidinis, suvokiamas stresas. Taigi iš pradžių kyla streso suvokimo klausimas, ar situacija vertinama kaip stresinė, ar ne.
Tai taip pat taikoma psichiniam ir emociniam stresui. Kalbant apie emocinius stresorius, dažnai labai sunku laikytis paprastos taisyklės - tiesiog pašalinti streso šaltinį. Žmogaus sulūžimas ar praradimas labai ilgą laiką gali sukelti psichologinį / emocinį stresą žmonėms. Tokiose situacijose svarbu pakeisti vidinį streso įveikimo būdą arba rasti būdų, kaip sumažinti šį stresą, nesvarbu, ar tai pasikeistų gyvenimo būdas, sportas, atsipalaidavimo pratimai ir daugelis kitų įprastų metodų.
Daugeliui žmonių pakanka, jei yra žmonių, kuriems gali patikėti savo psichologinę naštą ir kurie gali geriau su jais susitvarkyti.

Tačiau kiti įsitikinę, kad meditacija jiems labai padeda įveikti stresą, ką įrodė naujausi tyrimai.

terapija

Streso terapija priklauso nuo tyrimo rezultatų. Infuzijos serijos paprastai skiriamos fiziškai norint papildyti trūkstamas medžiagas. Norėdami sumažinti stresą, čia daugiausia naudojami antioksidantai, elektrolitai, vitaminų dozės, kurių sudėtyje yra daug bazinių medžiagų, infuzija prokaino pagrindu - gyvybingumui pagerinti, ozono ir deguonies infuzija, siekiant pagerinti kraujotaką, chelantino infuzija, skirta pašalinti atliekas, šviežių ląstelių terapija, akupunktūra, homeopatija, nervų terapija ir augaliniai vaistai. . Be to, pacientai dažnai gydomi specialiomis psichinio streso valdymo programomis ir fiziniais pratimais.

Kokį vaidmenį vaidina streso hormonai?

Manoma, kad streso hormonų susidarymas mūsų kūne yra daugiausia atsakingas už stresinės reakcijos vystymąsi.

Šie hormonai veikia daugelį skirtingų organizmo funkcijų, tokių kaip imuninė sistema, energijos balansas ar širdies ritmas, ir moduliuoja šias funkcijas taip, kad jie būtų optimaliai sukurti stresinei situacijai. Labiausiai žinomas streso hormonas mūsų kūne yra kortizolis, kuris mūsų antinksčių žievėje gaminamas didesniais kiekiais, nei paprastai būna streso metu. Tikrasis šių streso hormonų tikslas yra priversti organizmą maksimaliai trumpą laiką atlikti savo darbą, mainais užkertant kelią tokioms funkcijoms kaip virškinimas, kurie šioje situacijoje nėra absoliučiai būtini.

Ši stresinė reakcija tampa mūsų kūno problema tik tada, kai ji ne tik trunka keletą valandų, bet ir tampa nuolatine ir kūnas negali atsigauti. Tai lemia, kad kūnas silpnėja ir silpnėja, stipriai slopinama imuninė sistema ir tai daro įtaką psichikai. Streso hormonai vaidina pagrindinį vaidmenį reaguojant į stresą.

Ar galite suskaidyti streso hormonus?

Kaip ir streso metu kūnas gamina streso hormonus, šios fazės pabaigoje jie vėl suskaidomi. Tačiau būtina sąlyga, kad sumažėjęs streso lygis sumažėtų, nes priešingu atveju kūnas mano, kad dar reikia pasiruošti kovai ar skrydžiui. Taigi jums tereikia, o tai daugeliui skamba lengviau, nei yra iš tikrųjų, tiesiog atleiskite esamą stresą, o kūnas sektųsi mažindamas streso hormonus. Šiuo tikslu, pavyzdžiui, be pratimų, galima atlikti ir tam tikrus atsipalaidavimo būdus.

Kiekvienas žmogus turi rasti sau tinkamus metodus, kaip geriausiai sumažinti stresą, kad kūnas sektųsi ir skaidytų streso hormonus.

Kokie atsipalaidavimo būdai gali padėti?

Šiais laikais yra daugybė skirtingų atsipalaidavimo metodų, kurie visiems veikia skirtingai. Kiekvienas asmuo, naudodamasis bandymu ir klaida, turi išsiaiškinti, kuris iš būdų jam tinka.
Viena garsiausių atsipalaidavimo technikų yra vadinamasis progresinis raumenų atpalaidavimas. Jos metu atskiros raumenų grupės yra įsitempusios, o po to vėl lėtai atsipalaiduoja, paprastai jas lydi atpalaiduojanti muzika. Daugiausia dėmesio skiriama pojūčiams, kuriuos jaučia atsipalaidavimo metu. Šis procesas atliekamas lėtai su visomis kūno raumenų grupėmis ir, be to, sumažina raumenų įtampą, pagerina kūno sąmoningumą ir sumažina streso lygį.

Kita gerai žinoma atsipalaidavimo technika yra joga. Tačiau čia reikia atskirti daugybę skirtingų jogos formų, kurių kiekviena nukreipta skirtingai. Pavyzdžiui, kai kurios formos daugiausia dėmesio skiria fiziniam krūviui, kaip, pavyzdžiui, tai, kas vadinama hatha joga. Tačiau yra ir tokių jogos formų, kurios apima mažiau fizinio aktyvumo ir yra labiau atpalaiduojančios. Kiti gerai žinomi atsipalaidavimo būdai, kurie naudojami mažinant stresą, yra meditacija, Qigong, Tai-Chi ir autogeninės treniruotės.

Išsamesnės informacijos šia tema rasite: Atsipalaidavimo metodai

Ar su vaistais taip pat galite sumažinti stresą?

Dabar rinkoje yra daug vaistų, kurie žada sumažinti stresą. Vis dėlto juos reikia vartoti labai atsargiai, nes beveik visi šie vaistai pirmiausia skirti pašalinti lėtinio streso simptomus, pavyzdžiui, pagerinti depresinę nuotaiką, bet ne pašalinti pagrindinę priežastį. Taigi teiginiui, kad šie vaistai gali sumažinti stresą, reikia sutikti tik iš dalies.
Labiausiai žinomas aktyvus streso terapijos ingredientas yra vadinamoji jonažolė. Tai veikia esant depresinėms nuotaikoms, streso perdegimui ir nerimo sutrikimams. Jį galima įsigyti įvairių formų, tokių kaip aliejus, kietos kapsulės ar arbatos be recepto. Vartojant jonažolę, vis dėlto reikia pastebėti, kad tai turi moduliacinį poveikį tam tikriems mūsų organizmo fermentams ir gali apriboti kitų vaistų, tokių kaip piliulės, poveikį.

Kita plačiai naudojama veiklioji medžiaga yra valerijonas, kuris daugiausia naudojamas miego sutrikimams ir dideliam nervingumui ir paprastai geriamas lašais.
Kitos šios srities veikliosios medžiagos yra ginkmedžio lapų ekstraktas ir pasiflorų žolė.

Kalbant apie receptinius vaistus, daugiausia naudojamas vaistas Oksazepamas, kuris priklauso benzodiazepinų grupei ir malšina nerimą bei stresą. Tačiau šį vaistą reikia vartoti tik esant stresinėms sąlygoms, tokioms kaip perdegimas, nes jis sukelia didelę priklausomybės riziką.

Koks yra šalutinis vaistų poveikis?

Daugelis nuo streso vartojamų vaistų turi šalutinį poveikį, sukeliantį nuovargį, mieguistumą ir mieguistumą.
Jonažolės vartojimas, be sąveikos su kitais aukščiau aprašytais vaistais, retais atvejais padidina jautrumą šviesai, be to, gali sukelti virškinimo trakto nusiskundimų. Valgant valerijoną taip pat gali atsirasti skrandžio diskomfortas ir galvos skausmai.

Receptiniai vaistai nuo streso, tokie kaip oksazepamas, be aprašyto šalutinio poveikio, taip pat gali sumažinti libido, raumenų silpnumą ar depresinę nuotaiką. Be to, yra priklausomybės nuo šio vaisto rizika net vartojant mažas dozes.

Kaip galite sumažinti stresą sportuodami?

Sporto veiksmingumas mažinant stresą ir tampant ilgalaikiu jo atsparumu, dabar buvo moksliškai įrodytas. Šis poveikis daugiausia priskiriamas endorfinų, kurie skatina streso hormonų skilimą, išsiskyrimui ir pasikeitusiam energijos balansui. Be to, teigiamas mankštos poveikis, pavyzdžiui, poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai, neutralizuoja lėtinio streso simptomus.
Kurios sporto šakos tam labiausiai tinka, kiekvienam žmogui skiriasi. Svarbiausia - būti fiziškai aktyviam ir atitraukti sportą, kad nereikėtų visą laiką galvoti apie stresą keliantį darbą. Daugelis žmonių mano, kad bėgiojimas yra puikus būdas sumažinti stresą ir gauti gryno oro. Bet ir kitos sporto šakos, tokios kaip futbolas, joga ar Thai-Chi, taip pat gali padėti sumažinti stresą.

Kokie maisto produktai gali padėti sumažinti stresą?

Deja, nėra maisto, kuris mums aktyviai padėtų sumažinti stresą. Tačiau sveika ir subalansuota mityba yra svarbi, kad kūnas galėtų geriau susidoroti su streso padariniais. Tokio tipo subalansuota mityba apima šviežių vaisių ir daržovių vartojimą. Be to, reikėtų vengti besaikio saldumynų, paruošto maisto ar mėsos vartojimo.

Dauguma gydytojų nerekomenduoja vartoti specialių maisto papildų, kurie padeda sumažinti stresą.

Kaip sumažinti stresą egzamine?

Tikriausiai niekada negalėsite visiškai išvengti streso prieš egzaminą, tačiau galite bandyti jį sumažinti iki minimumo įvairiais metodais. Visų pirma, žinoma, yra geras pasiruošimas egzaminui, tai yra, turėtumėte pradėti mokytis kuo anksčiau, kad nereikėtų išmokti visos medžiagos per kelias dienas. Be to, tai visada padeda keistis idėjomis su kitais žmonėmis apie išmoktą medžiagą ir paklausti vienas kito, nes galite įsivaizduoti, kiek jau išmokote.
Be to, prieš pat egzaminą tai padeda ne priblokšti save ir vėl pereiti visas atminties korteles, bet keletą minučių atsigulti ir giliai įkvėpti ir pabandyti galvoti apie ką nors kitą. Tai taip pat taikoma situacijose per egzaminą, kai esate užstrigę ir patiriate stresą. Leisdami sau šiek tiek pertraukėlės tokiose situacijose, trumpam užmerkę akis ir atlikdami tris gilius įkvėpimus, gali turėti puikių padarinių.

Kaip galite sumažinti stresą vaikams?

Naujas tyrimas parodė, kad maždaug kas penktas vaikas kenčia nuo per didelio streso. Paprastai to net nepastebi tėvai, nes jie patys kasdien gyvena pakankamai streso ir nepastebi vaikų įtampos. Pirmas svarbus žingsnis mažinant vaikų stresą yra suvokimas, kad vaikas kenčia nuo per didelio streso, nes vaikai ne visada tai bendrauja patys.

Be to, pirmiausia turėtumėte pažvelgti į vaiko kasdienį gyvenimą. Taigi svarbu, kad vaikai per savaitę turėtų pakankamai laiko, kad galėtų patys susikurti savo dizainą, ir kad jie turėtų laisvo laiko susitikti su draugais. Be to, daug vaikų patiria labai didelis tėvų vaidmuo, o tai daro dar didesnį spaudimą vaikui. Kai vaikai ateina į vidurines mokyklas, paprastai atsiranda papildomas socialinio streso faktorius. Mokyklos draugų baimė ar patyčios gali sukelti didžiulį stresą vaikams, dėl kurių tėvai turėtų su jais pasikalbėti. Vaikams taip pat svarbu, kad šeimoje būtų tam tikri ritualai, kaip kasdienio gyvenimo dalis, kurie suteikia vaikui orientaciją. Tai apima dienos vakarienę kartu, garsų skaitymą užmiegant ar kitą veiklą, kurią vaikas gali atlikti su tėvais.

diagnozė

Teisinga diagnozė būtina norint sumažinti stresą.
Norėdami diagnozuoti stresas apima specifinę anamnezę ir Kūno varžos analizė, kurio metu išmatuojamas atsparumas minimaliai elektrinei matavimo srovei, kad būtų galima padaryti išvadas apie gyvybingumą ir riebalų, raumenų bei vandens santykį kūne. Be to, išsamus kraujo tyrimas, laisvųjų radikalų ir antioksidantų nustatymas, rūgščių-šarmų buferio talpa, uždegimo parametrai, streso ir lytinių hormonų kiekis kraujyje ir seilėse, išmatų floros analizė, širdies ritmo matavimas ir EKG.

Kas yra oksidacinis stresas?

Sąvoka oksidacinis stresas apibūdina medžiagų apykaitos situaciją mūsų kūno ląstelėse, kai kenksmingų medžiagų, vadinamųjų radikalų, koncentracija padidėja ir tokiu būdu pažeidžiama ląstelė. Šių radikalų susidarymas yra metabolinių procesų mūsų ląstelėse pasekmė ir yra skirtas gamtos. Tačiau šiuos radikalus paprastai neutralizuoja vadinamieji antioksidantai, o jų žalingas poveikis yra neutralizuotas. Sąvoka oksidacinis stresas apibūdina situaciją, kai radikalų ir antioksidantų pusiausvyra yra palanki radikalams, taigi žalingas poveikis nusveria padarinius.
Dabar manoma, kad šis oksidacinis stresas reikšmingai susijęs su arteriosklerozės, vėžio ir reumatinių ligų vystymusi. Norint išvengti oksidacinio streso mūsų kūne, rekomenduojama atkreipti dėmesį į subalansuotą mitybą, kurią lydi daug daržovių ir vaisių vartojimas. Tyrimai parodė, kad specialus antioksidantų vartojimas nėra efektyvus.