Storosios žarnos vėžio terapija

Pastaba

Visa čia pateikta informacija yra tik bendro pobūdžio, navikų terapija visada priklauso patyrusio onkologo (naviko specialisto) rankoms!

apibrėžimas

Paciento gydymas reikalauja intensyvaus chirurgijos, vidaus ligų, radiacijos ir skausmo terapijos skyrių bendradarbiavimo. Terapijos metu ankstesnė naviko stadija (naviko laipsnio įvertinimas) naudojama kaip pagrindinė pagalba priimant sprendimus. Kiekvienai naviko stadijai yra numatytos atitinkamos terapijos gairės.

Skaitykite daugiau šia tema: Storosios žarnos vėžio stadijos ir jų prognozė

Kokios yra gydymo galimybės?

Kolorektalinio vėžio terapija, kaip viena iš labiausiai paplitusių vėžio formų suaugusiesiems, yra pagrindinė medicinos tyrimų tema ir ją nuolat tobulina nauji atradimai. Storosios žarnos vėžio gydymas grindžiamas trimis ramsčiais: chirurginiu naviko pašalinimu, chemoterapija ir radiacija (kuri naudojama tik pažeidus tiesiąją žarną), kuri gali būti naudojama atskirai arba kartu.

Kuris metodas ar derinys galiausiai naudojamas individualiam pacientui, paprastai aptariama ekspertų komisijoje, klinikopatologinėje konferencijoje. Chirurgai, radiologai, patologai ir onkologai pataria vieni kitiems, remdamiesi paciento išvadomis, galiojančiomis gairėmis ir dabartine medicininių tyrimų būkle.

Skiriami du požiūriai į terapinį požiūrį: Viena vertus, yra gydomojo požiūrio, kurio tikslas - visiškas išgydymas. Tai reikia atskirti nuo paliatyviosios procedūros, kurios metu dėl mažų išgijimo perspektyvų naviko skundai yra sušvelninami, nesiekiant tiesioginio gydymo tikslo.

Terapijos tipai

Operacinė terapija

Chirurginė terapija yra svarbiausias žarnyno vėžio terapijos ramstis, nes geriausiu atveju tai leidžia visiškai pašalinti naviką ir taip išgydyti. Reikia stengtis kiek įmanoma pašalinti visą naviko masę, įskaitant saugų atstumą nuo sveiko audinio, kad neliktų auglio ląstelių. Taip pat bus pašalinti limfmazgiai, į kuriuos gali būti išplitęs navikas.

Operacijos mastas priklauso nuo naviko vietos, paprastai pašalinama tik pažeista žarnyno dalis. Tada du likę žarnyno galai vėl susiuvami, o tai vadinama Anastomozė vadinama. Tiesiosios žarnos karcinoma (tiesiosios žarnos vėžys) yra ypatinga situacija, nes priklausomai nuo naviko vietos taip pat gali tekti pašalinti sfinkterį, dėl kurio gali reikėti sukurti dirbtinį žarnyno išėjimą (anus praeter).

Kai kuriems padidintos rizikos pacientams patartina visiškai pašalinti žarnyną (kolektomija). Tinkamos yra pacientai, turintys ilgalaikį opinį kolitą, ir pacientai, turintys šeiminę polipozinę koliją. Šios profilaktinės operacijos metu sfinkterio raumenys visada išsaugomi, kad būtų išsaugotas išmatų kontinentas. Norėdami nustatyti tiesiosios žarnos atminties funkciją (tiesiosios žarnos), iš pritvirtinto plonosios žarnos gabalo susidaro rezervuaras.

Skaitykite daugiau šia tema: Pašalinkite dvitaškį

Visas šias intervencijas galima atlikti tiek atidarant pilvo ertmę per didelę pilvo pjūvį, tiek laparoskopiškai, kai kamera ir instrumentai į pilvo ertmę įdedami per keletą mažų pjūvių. Chirurgija taip pat gali padėti pacientams, kuriems nebėra galimybės išsigydyti dėl pažengusios ligos, pavyzdžiui, pašalinant arba užtaisant žarnyno dalis, kurios išaugo dėl naviko, kad būtų išvengta paciento nereikalingų kančių.

Skaitykite daugiau šia tema: OP dėl storosios žarnos vėžio

chemoterapija

Storosios žarnos vėžio terapijos ramstis yra chemoterapija. Čia kartu su kitais dažniausiai naudojami skirtingi preparatai, kurių tikslas yra sunaikinti greitai dalijamas naviko ląsteles (citostatines medžiagas). Chemoterapija gali būti naudojama kartu su operacijomis arba naudojama atskirai, jei operacija nebeįmanoma arba nėra pageidaujama.

Derinant chemoterapiją prieš operaciją galima atlikti kaip vadinamąją neoadjuvantinę chemoterapiją. Taip siekiama sumažinti naviko masę, kad neveikiantys navikai būtų grąžinti į operatyvinę stadiją arba būtų sumažinta operacijos apimtis. Be to, neoadjuvantinė chemoterapija padeda sumažinti naviko pasikartojimo riziką vėliau.

Chemoterapija taip pat gali būti naudojama po operacijos, kuri vėliau vadinama adjuvantu. Tikslas yra kovoti su vėžinėmis ląstelėmis, kurios vis dar lieka kūne, ir gydyti mažas mikrometastazes, kurios jau gali būti susiformavusios, bet dar nėra matomos vaizduojant.

Daugelis chemoterapinių agentų yra nukreipti į greitai nesiskirstančias ląsteles nespecifiniu būdu, todėl dažnai sukelia nemalonų šalutinį poveikį, nes jie, be vėžio ląstelių, veikia ir kitus greitai besiskiriančius audinius. Dažnas šalutinis poveikis yra pykinimas, vėmimas, viduriavimas, plaukų slinkimas ir sumažėjęs kraujo ląstelių susidarymas, dėl kurio atsiranda anemija ir polinkis užsikrėsti, nes imuninė sistema taip pat susilpnėjusi.

Chemoterapija paprastai atliekama ambulatoriškai, todėl nereikia buvimo stacionare. Priklausomai nuo gydymo režimo, vaistai skiriami per veną vieną ar dvi dienas iš eilės. Ši procedūra paprastai kartojama kas 14 dienų, vadinamą kelis kartus praleidžiamu ciklu.

Skaitykite daugiau šia tema: Chemoterapija gaubtinės žarnos vėžiui

radioterapija

Tiesiosios žarnos navikams spindulinis gydymas vis dar yra įmanomas gydymo būdas. Vėžinių ląstelių sunaikinimui naudojami didelės energijos spinduliai, kuriuos išskiria radioaktyviosios medžiagos arba kuriuos sukuria specialūs įtaisai. Tai atliekama kuo didesniu tikslumu, kad navikas gautų didžiąją dalį kenksmingos radiacijos dozės.

Deja, negalima visiškai išvengti, kad pažeidžiami ir aplinkiniai audiniai, todėl gretimose kraujagyslėse gali atsirasti uždegimas, nervų pažeidimai ir trombozė.

Radiacinė terapija, kaip ir chemoterapija, taip pat gali būti naudojama adjuvantiškai arba neoadjuvantiškai. Žarnyno navikų, esančių virš tiesiosios žarnos, atveju spindulinė terapija netaikoma, nes naviko padėtis neišvengiamai kinta dėl žarnyno judesių pilve, todėl tikslinė švitinti neįmanoma.

Skaitykite daugiau šia tema:

• radioterapija
• Spindulinė storosios žarnos vėžio terapija

Imunoterapija

Čia naudojami antikūnai (paties organizmo gynybinės medžiagos), kurie yra nukreipti prieš įvairias vėžio ląstelės struktūras ir tokiu būdu neleidžia joms augti. Šie antikūnai skiriami kartu su citostatikais.

Jei gydomoji terapija nebegali būti atliekama, dažniausiai svarstoma gaubtinės žarnos vėžio terapija. Pirmiausia tai siekiama palengvinti simptomus ir pagerinti paciento gyvenimo kokybę.

Kada naudojamas metodas?

Terapijos metodo pasirinkimas daugiausia priklauso nuo ligos stadijos. Tačiau svarbų vaidmenį vaidina ir kiti veiksniai, tokie kaip paciento amžius, bet kokios antrinės ligos, taip pat paciento idėjos ir norai.

Ankstyvosiose stadijose be metastazių limfmazgiuose ar kituose organuose ligos gydymui gali pakakti vien operacijos. Jei navikas jau yra išaugęs į gilesnius žarnyno sienelės sluoksnius arba turi metastazių limfmazgiuose ar kituose organuose, vėlesnę chemoterapiją rekomenduojama atlikti praėjus 4–6 savaitėms po operacijos. Net tais atvejais, kai navikų nebegydoma, chemoterapija gali atidėti naviko augimą.

Metastazių terapija

Storosios žarnos vėžys yra viena iš nedaugelio navikų ligų, kai gydantis gydymas vis dar įmanomas, net jei metastazės yra kepenyse ir plaučiuose, su sąlyga, kad metastazės nėra progresavusios per toli. Čia svarbus kepenų ar plaučių metastazių skaičius, dydis ir vieta. Jei metastazių yra per daug, per daug ar neveikia, gydymas nebegali būti gydomas. Be to, plaučiai ar kepenys turi būti pakankamai geros būklės, kad būtų galima kompensuoti sveikų organų dalių, kurios buvo pašalintos kartu su metastazėmis, praradimą.

Pasirinktas metodas yra chirurginis metastazių pašalinimas, tačiau naudojami ir kiti metodai. Vienas iš pavyzdžių yra radijo dažnio abliacija, kai kepenų metastazes gali sunaikinti šiluma, naudodama aukšto dažnio elektros bangas per zondą. Bet kokiu atveju, po sėkmingos operacijos, taip pat turėtų būti atliekama adjuvantinė chemoterapija, siekiant sumažinti tolesnių metastazių riziką.

Į reguliarius tolesnius tyrimus taip pat reikia žiūrėti labai rimtai, kad metastazių atvejais būtų galima imtis terapinių priemonių ankstyvoje stadijoje.

Skaitykite daugiau šia tema: Metastazės storosios žarnos vėžyje

Kaip galima išgydyti skausmą?

Šiais laikais dėl naviko sukelto skausmo rekomenduojama ilgalaikė skausmo terapija vienu ar daugiau vaistų. Terapija yra individualiai pritaikyta pacientui ir siekiama, kad pacientas neišgyventų skausmo. Todėl svarbu vartoti vaistus reguliariai, kad būtų pasiektas dar efektyvus vaisto kiekis.

Šį vadinamąjį pagrindinį vaistą papildo skausmo malšintuvas, kuris vartojamas pagal poreikį, kurio galima vartoti ypač staigaus stipraus skausmo, vadinamojo naviko proveržio, atveju. Gydant skausmą, pagal PSO (Pasaulio sveikatos organizacijos) klasifikavimo schemą pirmiausia naudojami švelnūs skausmą malšinantys vaistai. Jei to nepakanka skausmui malšinti, gali būti naudojami stipresni skausmą malšinantys vaistai, kol bus rastas derinys ir dozė, galinti sėkmingai kontroliuoti skausmą.

Be klasikinių skausmą malšinančių vaistų, kaip atrama gali būti naudojami ir kiti vaistai, tokie kaip antidepresantai (palaikantys skausmą malšinančių vaistų poveikį) arba prieštraukuliniai vaistai (Prieštraukuliniai vaistai), kurios taip pat turi skausmą malšinančių savybių.

Be to, reikia atsižvelgti į galimą kai kurių vaistų šalutinį poveikį. Ypač vartojant morfino preparatus, dažnai atsiranda vidurių užkietėjimas, kurį reikia gydyti vidurius laisvinančiomis priemonėmis.

Skaitykite daugiau šia tema: Storosios žarnos vėžio skausmas

Kokias komplikacijas sukelia storosios žarnos vėžio terapija?

Dažniausia storosios žarnos vėžio komplikacija yra staigus (ūmus) žarnų nepraeinamumas (Ileusas), kurį sukelia stiprus žarnos susiaurėjimas dėl naviko. Terapiniu būdu žarnyno praeinamumas turi būti greitai atkurtas chirurginiu būdu.

Kita komplikacija yra naviko proveržis per žarnyno sienelę (perforacija). Dėl to bakterijos gali patekti į pilvo ertmę, o tai savo ruožtu sukelia gyvybei pavojingą upelio kailio uždegimą (Peritonitas) veda. Šiai komplikacijai taip pat būtinos skubios chirurginės procedūros.

Rečiau pasitaikančios komplikacijos atsiranda dėl to, kad navikas auga į kaimyninius organus. Kai kuriais atvejais tai sukelia vamzdinius kanalus tarp dviejų tuščiavidurių organų, vadinamųjų fistulių, pvz. į šlapimo pūslę ar gimdą.

Šalutinis storosios žarnos vėžio terapijos poveikis

Priklausomai nuo terapijos tipo, gydant storosios žarnos vėžį, gali atsirasti skirtingas šalutinis poveikis. Pvz., Operacija gali sukelti didelių žarnyno skyrių praradimus ir vėlesnius virškinimo sutrikimus ar dirbtinę išangę.

Gydant chemoterapija, atsiranda pykinimas, vėmimas, apetito praradimas ir plaukų slinkimas, taip pat padidėjęs jautrumas infekcijoms dėl sumažėjusių baltųjų kraujo kūnelių (Leukocitai), Anemija (raudonųjų kraujo kūnelių trūkumas) ir padidėjęs polinkis kraujuoti (trombocitų trūkumas kraujyje).

Tačiau šalutinis poveikis pasireiškia ne kiekvienam pacientui ar tokiu pačiu mastu ir gali būti labai skirtingas.

Kiek laiko užtrunka storosios žarnos vėžio gydymas?

Gydymo trukmė gali skirtis atsižvelgiant į vėžio tipą, vėžio stadiją, paciento būklę ir amžių bei terapijos tipą. Vėžys pirmiausia pašalinamas chirurginiu būdu. Priklausomai nuo vėžio stadijos, pašalinus naviką, gali būti taikoma chemoterapija. Tai gali labai skirtis atsižvelgiant į ciklų skaičių.

Dėl tiesiosios žarnos vėžio (Tiesiosios žarnos vėžys) Be operacijos, gali prireikti radiacijos arba kombinuotosios spinduliuotės ir chemoterapijos, kai tiksli šių procedūrų trukmė nustatoma individualiai ir negali būti apibendrinta.

Tolesnė priežiūra po gydymo gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžiu

Kadangi 30% storosios žarnos vėžio ligų per artimiausius 2 metus atsiranda vietinių navikų protrūkių (Recidyvai), svarbu sudaryti nuoseklų priežiūros planą.
Kas ketvirtį atliekamas paslėpto kraujo išmatose patikrinimas (hemokultiniai tyrimai) ir tikrinami naviko žymenys. Paslėptas kraujas išmatose ir naviko žymenų padidėjimas kelia įtarimą dėl naviko pasikartojimo.

Ultragarsu (Sonografija) kepenų ir krūtinės ląstos rentgenograma (Krūtinės ląstos rentgenograma) yra naudojamos kepenų ir plaučių metastazėms nustatyti.
Kolonoskopija (Kolonoskopija) turėtų būti atliekamas praėjus 6 ir 12 mėnesių po pirminės terapijos (operacijos), vėliau kas 3 metus.

Gairės

Storosios žarnos vėžio terapija skiriasi priklausomai nuo vėžio stadijos, paciento amžiaus ir kitų aplinkybių.

I – III stadijose terapinis ketinimas yra gydantis (gydantis). Vėžinio auglio (naviko) operacija yra pagrindinis gydymo etapas. Ankstyvoje stadijoje (I stadija) dažnai pakanka vien tik vėžio operacijos. Sudėtingesnėse stadijose po operacijos taikoma vadinamoji chemoterapija. Ši chemoterapija gali būti sudaryta iš skirtingų vaistų (chemoterapinių agentų) ir skirta paūmėjimui (Recidyvas) užkirsti kelią vėžiui ir kovoti su galima kolonizacija.

Priklausomai nuo naviko tipo, gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžio gydymas gali būti išplėstas, naudojant vadinamąją antikūnų terapiją. Kai kuriems pacientams prieš operaciją taip pat reikalinga chemoterapija (neoadjuvantas) labai naudingas. Manoma, kad tai turi sustabdyti vėžio augimą ir susitraukti, kad būtų galima padidinti operacijos sėkmę.
Tiesiosios žarnos vėžio atveju (tiesiosios žarnos) navikas taip pat gali būti gydomas radiacijos terapija arba kombinuotąja radiacijos / chemoterapija.

Vėžio, kurį sukelia nutolusios gyvenvietės, IV stadijos gydymas (Metastazės) naviko gali būti gydomasis (gydantis) pašalinus motinos vėžį ir kolonizavus (Metastazės) arba būti gydomi papildoma chemoterapija, arba, jei išgydyti nebeįmanoma, skausmą malšinančiomis terapijos formomis (chirurgija, vaistų terapija).