Vaistai nuo grybelio

Sinonimai plačiąja prasme

Grybeliai, grybelinės ligos, Candida, mielės, amfotericinas B, sportininko pėda

įvadas

Priešgrybeliniai vaistai (Priešgrybeliniai vaistai) yra vaistai nuo grybelinių infekcijų. Grybai yra daugialąsčiai organizmai, maitinantys organinėmis medžiagomis. Yra žinoma apie 100 000 rūšių grybų, tačiau tik apie 50 rūšių gali būti pavojingos žmonėms. Skiriami daigai ir mielės (pvz. Candida ir Cryptococcus rūšys) iš siūlinių ar pelėsinių grybelių (pvz. Aspergillus). Grybelių, pagamintų iš chitino, gliukanų ir celiuliozės, ląstelių siena yra svarbūs antimikotikų tikslai. Antimikotiniai vaistai (priešgrybeliniai vaistai) gali sustabdyti grybelių augimą (fungistatinis poveikis) arba sunaikinti grybelius (fungicidinis poveikis) (priešgrybeliniai vaistai).

klasifikacija

Priešgrybelinių vaistų klasifikacija (Priešgrybeliniai vaistai) vyksta remiantis atakos tašku:

• Algosilaminų, azolių ir morfolinų ergosterolio sintezės slopinimas
• Sutrikusi membranų funkcionavimas polielais
• Antimetabolitai, tokie kaip flucitosinas
• Mikrotubulų trikdymas griseofulvinu
• Gliukano sintezės inhibitoriai, tokie kaip echinocandinai

Taip pat perskaitykite mūsų straipsnį apie šį žanrą Grybai.

Vaistai nuo grybelinės infekcijos burnoje

Jei gydytojas diagnozavo grybelinę infekciją burnoje ir ant liežuvio, gydymą reikia atlikti agentu, kurio sudėtyje yra priešgrybelinio vaisto. Daugeliu atvejų tinka mikonazolas arba nistatinas. Vaistai turi būti vartojami keletą dienų po simptomų sumažėjimo, kad grybai vėl neplistų. Daugeliu atvejų taip pat nurodomos kitos priemonės, padedančios kovoti su grybeline infekcija. Pavyzdžiui, astma sergantys pacientai, vartojantys purškalą, kuriame yra kortizono, po kiekvieno vartojimo turėtų gerai išskalauti burną, nes burnoje esantis kortizonas skatina grybelių augimą.

Žmonės, turintys dantų rinkinį, turėtų juos kruopščiai valyti kiekvieną vakarą ir visą laiką nelaikyti burnoje, nes jie taip pat yra dažna grybelinės infekcijos liežuvyje ar burnoje priežastis. Apskritai reikia laikytis tinkamos burnos higienos. Jei turite burnos grybelinę infekciją, visiškai reikėtų vengti rūkymo, alkoholio ir aštraus maisto vartojimo, nes tai taip pat skatina grybelį plisti. Pacientai, kuriems burnos džiūvimas labai didelis, pavyzdžiui, vėžiu sergantys pacientai po chemoterapijos, gali naudoti seilių pakaitinį tirpalą, kuris taip pat gali neutralizuoti grybelinę infekciją.

Skaitykite daugiau šia tema: Burnos pienligė

Vaistai nuo grybelinių infekcijų žarnyne

Jei žarnyne yra mediciniškai įrodyta infekcija, gydymas vaistais ją išgydyti paprastai yra neišvengiamas. Pavyzdžiui, tinka tie, kurių veiklioji medžiaga yra nistatinas arba, kaip alternatyva, amfotericinas B arba natamicinas, kurie vartojami pastilių pavidalu arba skysto pavidalo. Be reguliaraus ir nuoseklaus naudojimo, ypač svarbus yra teisingas taikymo būdas. Kai žarnyne yra grybelinė infekcija, jie paprastai kolonizuoja visą virškinamąjį traktą, įskaitant burnos ertmę ir stemplę. Jei tik nuryjate vaistą, žarnyne esantys grybeliai žūva. Kai tik nustosite vartoti vaistus, geriamieji grybeliai, kuriuos praryjate su maistu, vėl kolonizuoja žarnyną. Todėl svarbu kuo ilgiau laikyti vaistą burnoje. Tirpalu ar suspensija jis turėtų būti perkeltas aplink burną ir perbrauktas per dantis. Kol neuždusite, veiksmingiausia tai padaryti net gulint, nes veiklioji medžiaga pasiekia ir gerklės nugarą. Nistatiną reikia vartoti keturis – šešis kartus per dieną, ypač po valgio. Tikslios informacijos apie vartojimo tipą ir dažnį galite gauti iš savo gydytojo ar vaistinės.

Vaistai nuo makšties pienligės

Makšties pienligė yra gana dažna grybelinė infekcija, kuri daugeliu atvejų, nors ir nekenksminga, gali būti labai varginanti, todėl ją reikia gydyti. Yra keletas veiksmingų vaistų, kurie gali būti naudojami tai padaryti. Dažniausiai naudojami produktai, kurių veiklioji medžiaga yra klotrimazolas. Jis naudojamas kaip tepalas paveiktoms odos vietoms ir gleivinėms, kur jis tiesiogiai slopina grybelio augimą. Tačiau svarbu, kad tai tikrai būtų grybelinė infekcija, o ne kita liga. Todėl moteris, kurios pirmą kartą pasireiškia infekcijos simptomais, tokiais kaip ryškus niežėjimas ir dažniausiai balkšvos, į kvarką panašios išskyros, turėtų ištirti ginekologas. Net jei grybelinė infekcija yra dažniausia minėtų simptomų priežastis, gali būti ir kita liga, kuri vėliau turi būti tikslingai gydoma kitais vaistais.

Daugiau apie tai skaitykite: Makšties pienligės simptomai

Grybelinė infekcija nėštumo metu

Grybelinė infekcija nėštumo metu daugeliu atvejų gali būti gerai išgydoma veiksmingais vaistais, nekeliant pavojaus motinai ir vaikui. Nors grybelinė infekcija iš esmės gali būti bet kurioje kūno vietoje ir bet kuriame organe, grybelinė makšties infekcija yra pati dažniausia nėščioms moterims. Nėštumo hormonai keičia cukraus kiekį makšties gleivinės ląstelėse, todėl lengviau atsiranda grybelinės infekcijos. Dažnai vartojami vaistai, kurių veiklioji medžiaga yra klotrimazolas. Jis tepamas kaip kremas paveiktoms vietoms. Šis vaistas nekelia pavojaus negimusiam vaikui. Priešingai, nėštumo metu svarbu net gydyti dirginančią, bet nekenksmingą makšties mielių infekciją. Priešingu atveju, jei negydoma, grybelinė infekcija gali išplisti vaikui gimus. Retais atvejais tai gali būti pavojinga gyvybei neišnešiotiems kūdikiams. Jei nėštumo metu atsiranda grybelinė kitų organų ar kūno sričių infekcija, gali prireikti gydymo kitais vaistais. Vaistai, kurie tepami ant odos, paprastai yra nekenksmingi. Sunkiais atvejais būtina vartoti vaistą, kuris taip pat absorbuojamas per kraują ir tokiu būdu gali paveikti vaiko organizmą. Ar reikia skirti gydymą atskirais atvejais, kokie vaistai yra tinkami ir ar jie gali paveikti vaiką, turi būti aptarta su gydytoju.

Daugiau apie tai skaitykite: Makšties grybelis nėštumo metu

Ergosterolio sintezės inhibitoriai

Ergosterolis yra specifinis grybelinių ląstelių membranos komponentas ir yra būtinas optimaliai ląstelių funkcijai ir augimui. Kadangi ergosterolis gaminamas keliais etapais, ergosterolio sintezės inhibitoriai įsikiša skirtinguose sintezės sekos taškuose. Tarp ergosterolio sintezės inhibitorių svarbiausios vaistų grupės yra alilaminai, azolai ir morfolinai (Priešgrybeliniai vaistai).

Alilaminai

Veikliosios medžiagos ir veikimo mechanizmas:
Į alilaminus (priešgrybelinius vaistus) įeina veikliosios medžiagos terbinafinas (Lamisil ®) ir vietoje naudojamas naftifinas (Exoderil®). Šie priešgrybeliniai vaistai (Priešgrybeliniai vaistai) įsikiša į labai ankstyvą ergosterolio sintezės etapą ir slopina labai specifinį fermentą (skvaleno epoksidazę). Tai slopina daugumos rūšių grybelių augimą. Tai turi tik fungicidinį poveikį odos grybeliams (dermatofitams). Terbinafinas geriamas per burną, gerai absorbuojamas iš žarnyno į kraujotaką ir kaupiasi daugiausia odoje, naguose ir riebaliniame audinyje (vaistas nuo grybelinių ligų).

Naudojimas ir šalutinis poveikis:
Terbinafinas daugiausia naudojamas odos infekcijoms, kurias sukelia dermatofitai. Vaistas suskaidomas kepenyse, o skilimo produktai išsiskiria per inkstus ir žarnas. Taigi, esant kepenų funkcijos sutrikimui, terbinafino vartoti negalima. Tai iš tikrųjų yra gana gerai toleruojamas. Nepageidaujami odos simptomai ar virškinimo sutrikimai yra reti (vaistai nuo grybelinių ligų).

Azolai

Azolai (Priešgrybeliniai vaistai) sutrikdo ergosterolio sintezę vėliau nei alilaminai. Jie slopina grybelių augimą (fungistatiniai).
Klasifikacija ir taikymas:
Su azoliais (Priešgrybeliniai vaistai) atskirtos veikliosios medžiagos, kurios gali būti naudojamos tik vietoje, t. y. lokaliai (pvz., kaip kremas ar tepalas), ir veikliosios medžiagos, kurios gali būti skiriamos vietoje ir sistemingai. Klotrimazolas („Canesten®“) naudojamas grybelinėms odos, burnos gleivinės, lytinių organų ir odos raukšlių infekcijoms. Kiti vietiniai aktyvūs ingredientai yra ketokonazolas („Nizoral®“), Bifonazolas („Mycospor®“), Mikonazolas (Daktar®), Izokonazolas („Travocort®“), Oksikonazolą („Myfungar®“) ir fentikonazolas (Fenizolan®).
Veikliosios medžiagos, kurios taip pat gali būti skiriamos sistemingai, yra flukonazolas (Diflucan®), Itrakonazolas (Sempera®), Posakonazolas (Noxafil®) ir vorikonazolą („Vfend®“). Jie yra gana platūs, t. veiksmingas kovojant su įvairių rūšių grybeliais (vaistais nuo grybelinių ligų).

Šalutinis poveikis ir kontraindikacijos:
Virškinimo trakto sutrikimai, tokie kaip pykinimas ar pilvo skausmas, dažniausiai pastebimi kaip nepageidaujamas poveikis. Taip pat gali atsirasti galvos skausmas, galvos svaigimas ar odos išbėrimas. Kepenys pažeidžiamos retai, todėl padidėja kepenų vertė (Kepenų fermentai), bet taip pat gali apimti ir sunkius funkcinius sutrikimus. Kepenų ligomis sergantys pacientai ir vaikai apskritai neturėtų būti gydomi azoliais.
Azolių sąveika su vaistais:
Azolai (vaistai nuo grybelinių ligų) veikia tam tikrus kepenų fermentus, priklausančius vadinamajai citochromo P450 sistemai (CYP450 fermentai). Viena vertus, azolus metabolizuoja CYP450 fermentai, kita vertus, azoliai taip pat slopina kai kuriuos iš šių fermentų. Šie priešgrybeliniai vaistai (priešgrybeliniai vaistai) veikia kai kurių kitų vaistų aktyvaciją ar skaidymą. Jei tuo pačiu metu skiriami kiti aktyvūs ingredientai, tokie kaip rifampicinas, fenitoinas, karbamazepinas ar fenobarbitalis, azolai juos skaido greičiau, o tai praranda šių medžiagų efektyvumą.
Kita vertus, azolių negalima vartoti kartu su vaistais, kurie keičia skrandžio rūgštį. Dėl to sumažėja azolių absorbcija iš virškinimo trakto. Tai apima, pavyzdžiui, H2 blokatorius, tokius kaip ranitidinas, ar vaistus rūgštinėms skrandžio sultims neutralizuoti (antacidinius vaistus).
Veikliosios medžiagos itrakonazolas ir vorikonazolas gali sukelti širdies aritmiją, jei tuo pačiu metu skiriamas antihistamininis vaistas terfenadinas.

Amfotericinas B

Kita grupė nuo priešgrybelinių vaistų (Priešgrybeliniai vaistai) yra polilenai. Veikliosioms medžiagoms amfotericinas B (Amphotericin B®), nistatinas (Moronal®) arba natamicinas („Pimafucin®“) puolimo taškas taip pat yra ant grybelių ląstelių membranos. Ląstelės membrana, be kita ko, apsaugo prieš įkraunamas daleles (jonus, elektrolitus) keičiasi ląstelės vidus ir aplinka. Dėl sąveikos su membrana susidaro kanalai. To pasekmė - nekontroliuojamas elektrolitų keitimasis sutrikus ląstelės funkcijai, o amfotericinas B sukelia žudymą (fungicidinis poveikis), o natamicino atveju - grybų augimo slopinimas (fungistatinis poveikis) (agentas nuo grybelinių ligų).

Vartojimas, šalutinis poveikis ir kontraindikacijos:
Amfotericinas B gali būti skiriamas tik kaip infuzija, nes iš virškinimo trakto į kraujotaką jis absorbuojamas. Tai gerai veikia su daugybe įvairių grybų. Tačiau kadangi jis gali pakenkti inkstams (nefrotoksiškas) ir tik lėtai išsiskiria pro inkstus, jis naudojamas tik esant sunkioms, gyvybei pavojingoms grybelinėms infekcijoms. Kartais infuzinės adatos įdėjimo vietoje atsiranda venų uždegimas (tromboflebitas). Kitas šalutinis poveikis gali būti karščiavimas ir kiti į gripą panašūs simptomai. Be virškinimo trakto sutrikimų, kraujo komponentų sudėtis taip pat gali pasikeisti, visų pirma, sumažėjęs kraujo plokštelių skaičius (trombocitopenija), o tai turi įtakos kraujo krešėjimui. Todėl amfotericino B negalima vartoti sergant kepenų ar inkstų ligomis, o gydymo metu reguliariai tikrinama jų funkcija ir kraujo rodikliai. Atsiradus netolerancijai, yra galimybė vartoti liposominį amfotericiną B, veikliąją medžiagą, supakuotą į riebalus, taip sakant. Taikant tą patį veiksmingumą, lipidų kompozicija turi žymiai mažiau šalutinių poveikių (priešgrybelinių vaistų).

Vaistų sąveika:
Amfotericinas B taip pat sąveikauja, kai tuo pačiu metu skiriami kai kurie kiti vaistai. Amfotericinas B sustiprina tam tikrų vaistų nuo širdies (širdies glikozidų), raumenų relaksantų (raumenų relaksantų) ir vaistų nuo širdies aritmijos (antiaritminių vaistų) poveikį. Be to, sustiprėja kitų inkstus žalojančių vaistų inkstus žalojantis poveikis.

Antimetabolitai

Antimetabolitai yra statybiniai blokai, kurie yra įmontuoti į DNR ar RNR ir dėl savo struktūros juos ardo. DNR apibūdina genetinę medžiagą ir yra kaip ilgas dvigubas siūlas, susidedantis iš atskirų komponentų, sujungtų grandine. Paprastai struktūra keičiama taip, kad antimetabolitai galėtų būti įkomponuoti, tačiau negali būti pratęsta dėl tam tikros cheminės struktūros nebuvimo. Tai taip pat vadinama grandinės nutraukimu. RNR iš esmės yra DNR dalis, reikalinga tam tikram baltymui ar fermentui gaminti. RNR turi tuos pačius struktūrinius komponentus kaip ir DNR, tačiau priešingai nei DNR, ji yra tik kaip viena grandinė. Tai reiškia, kad baltymai ir fermentai, kurių reikia grybeliams išgyventi, negali būti gaminami arba gali būti gaminami tik neteisingai. Grybeliai negali daugintis, nes slopinamos ląstelės. Veiklioji medžiaga flucitozinas („Ancotil®“) yra vadinamasis.Citozino antimetabolitas. Jis patenka į grybelio ląstelę, o po to paverčiamas tam tikru fermentu (citozino desmainase), prieš tai įtraukdamas į grybelinių ląstelių genetinę medžiagą. Jis turi fungistatinį poveikį, t.y., slopina grybelių (priešgrybelinių vaistų) dauginimąsi.

Flucitozinas (Priešgrybeliniai vaistai) skiriama kaip infuzija ir veikia tik su grybais, kuriuose yra tam tikras fermentas (Citozino deaminazė) savo. Taip bus Candida, kriptokokai ir juodieji grybeliaikurie puola odą ir poodinius audinius. Paprastai tai bus su polietilenu Amfotericinas B sujungti.

Šalutiniai poveikiai:
Šalutinis poveikis yra grįžtamasis ir turi įtakos Virškinimo trakto, Kepenų vertės padidėjimas (Kepenų fermentai), taip pat kraujo sudėties pokyčiai. Tai neturėtų būti Inkstų, kepenų ir kraujo susidarymo sutrikimai skiriami (priešgrybeliniai vaistai).

Griseofulvinas

Kitas vaistas tarp priešgrybelinių vaistų (Priešgrybeliniai vaistai) yra griseofulvinas. Jis geriamas per burną ir yra nukreiptas prieš mikrotubules. Tai suprantama kaip baltymų struktūra ląstelėse. Jie yra vamzdiniai ir, viena vertus, naudojami stabilizavimui ir transportavimui ląstelėse, kita vertus, jie vaidina svarbų vaidmenį ląstelių dalijimesi (verpstės aparatas). Griseofulvinas trikdo šių svarbių baltymų gamybą ir funkcionavimą. Jis nusėda odoje, naguose ir plaukuose ir yra efektyvus nuo grybelinių infekcijų, kurios puola šias struktūras (dermatomikozės).
Pagrindinis šalutinis poveikis, pastebėtas iki šiol, yra virškinimo trakto sutrikimai ir odos pokyčiai. Retai būna centrinės nervų sistemos sutrikimų ar pakitęs kraujo skaičius (Neutropenija).
Jis neturėtų būti vartojamas esant kepenų disfunkcijai, jungiamojo audinio ligoms (Kolagenozės) ar tam tikri kraujo sutrikimai (porfirija).
Be to, antikoaguliantų (antikoaguliantų) ir tablečių (Kontraceptinės priemonės) sumažėjo. Vartojant griseofulviną, reikia vengti vartoti alkoholį.