Obsesinio kompulsinio sutrikimo priežastys

Obsesinis-kompulsinis sutrikimas negali būti paaiškintas priežastiniu veiksniu. Kaip ir kitų ligų atveju, obsesinis-kompulsinis sutrikimas gali būti vertinamas kaip biologinių ir psichologinių veiksnių derinys ieškant obsesinio-kompulsinio sutrikimo priežasčių.

Sužinokite apie įvairius obsesinius kompulsinius sutrikimus

Biologiniai veiksniai

Nors dar nėra tiksliai aišku, koks vienas Obsesinis kompulsinis sutrikimas atsiradus, galima manyti, kad paveldėjimas gali atlikti esminį vaidmenį.
Obsesinius-kompulsinius sutrikimus tiriantys tyrimai nustatė, kad keliose šeimos nariuose dažnesni kompulsijos šeimoje. Tai yra svarbi pastaba Genų svarba tiriant obsesinių-kompulsinių sutrikimų priežastis, tačiau nebūtinai reikia manyti, kad obsesinis-kompulsinis sutrikimas visada turi išsiskirti kitoje kartoje dėl paveldimo polinkio. Tik tikimybė susirgti yra didesnė nei žmonių, neturinčių genetinio polinkio.

Neurobiologijoje taip pat yra a Obsesinis kompulsinis sutrikimas išvardytos. Obsesinio-kompulsinio sutrikimo neurologiniai tyrimai buvo atlikti siekiant išsiaiškinti, kaip obsesinis-kompulsinis sutrikimas skiriasi nuo sveiko žmogaus.
Parodyti skirtumai tam tikruose obsesinio-kompulsinio sutrikimo smegenų regionuose. Svarbios smegenų sritys, galinčios sukelti obsesinį-kompulsinį sutrikimą, yra šios limbinė sistema ir priekinės skilties. Panašu, kad smegenyse esančios pasiuntinių medžiagos klaidos prisideda prie obsesinio-kompulsinio sutrikimo vystymosi.
Pasiuntinio medžiaga vaidina svarbų vaidmenį „Serotoninas“. Tai yra Neurotransmiteriai, kuris dažnai vaidina narkotikų gydymą obsesinius-kompulsinius pacientus. Išrašyti vaistai daugiausia daro įtaką serotonino lygiui, užkertant kelią arba sulėtindami serotonino skilimą ir tokiu būdu padidindami Neurotransmiteriai prisidėti. (pamatyti vaistas)

Psichologiniai veiksniai

Be biologinių aspektų, galinčių sukelti obsesinio-kompulsinio sutrikimo atsiradimą, psichologiniai veiksniai taip pat vaidina svarbų vaidmenį ieškant priežasčių.
Galima manyti, kad žmonės, kurie kasdieniame gyvenime patiria psichologinį stresą, yra labiau linkę į obsesinio-kompulsinio sutrikimo ligas. Formatyvūs įvykiai žmonių gyvenime (pvz., Trauminiai įvykiai, taip pat žr. PTSS) taip pat gali padidinti tikimybę susirgti.

Emocijos

Kaip jau keletą kartų minėta, dėl prievartos dažnai kyla baimių. Ypač dažnai obsesinius-kompulsinius pacientus aptikdavo nesaugumas, baimė suklysti, baimė prarasti kontrolę ir bendros abejonės. Baimė dažniausiai iškyla tada, kai suinteresuotas asmuo mato savo saugumą ar kitų pavojuje esančių žmonių saugumą. Kompulsinis elgesys pakeičia baimes, kurios priešingu atveju būtų stipriai išreikštos situacijose. Svarbus momentas, kaip gydyti obsesinį-kompulsinį sutrikimą, yra baimės išaiškinimas ir pašalinimas iš paveiktų asmenų.

Teorinių veiksnių mokymasis

Mokymosi teorija obsesinį-kompulsinį sutrikimą mato kaip išmoktą ryšį tarp kompulsijų ir baimių. Manoma, kad žmonės, turintys obsesinį-kompulsinį sutrikimą, savo elgesiu ar minties traukiniais bando nuslėpti savo baimes arba susigyventi su baimėmis.
Kompulsinis elgesys tarnauja kaip saugumas, nes kartodamas praktiką žmogus vėl ir vėl sužino, kad šiam elgesiui nebus padaryta jokių blogų padarinių. Dėl tokio saugaus (kompulsyvaus) elgesio baimė visų pirma nekyla.